žiema

žiemà sf. (4) KBII82, K, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ 1. SD¹216, SD452, H, R, R403, MŽ543, Sut, RtŽ, LL323, FrnS132, L šalčiausias metų laikas tarp rudens ir pavasario (gruodžio, sausio ir vasario mėnesiai): Balta (smarki) žiemà, minkšta žiemà KII355. Žiemà pūguota J. Speiguota žiema S.Dauk. Žiemà šalta, baisios pūgos, vėjai Č. Žiẽmos stiprios būdavo kitąsyk PnmŽ. Buvo tokia sausa i bjauri žiemà – atlydžio nebuvo Plt. Sako, šalta žiemà būsianti Ppl. O žiemà gili buvo: nei išvažiuot, nei išbrist Skp. Žiẽmos buvo giliausios, ka augau Všv. Būna tokių žiemų̃, kad akių iškišt negalì Graž. Tai žiemà – nė iš pirkios išlįst neleidžia! Dg. Ir žiemà tokia šalta šiemet, kūrink, kiek tu nori PnmR. Šią žiẽmą sniego nebuvo, o šaltis svilinte svilino Tv. Šitoj žiemõj buvo labai daug sniego Sv. Žiemõ[je] šeram į sodną kurapkas Pgg. Lietų nėra, ir žiemõs nebuvo Aps. Ka šilta žiemà, ten bėdos nė[ra] Trk. Žiẽmą būt gerai, kad tik nešalta: nei musių, nei uodų Dkš. Mažos žiẽmos daba, tai ne senovė[je], ka užpustydavo virš staldų pusnės Krž. Lig kakli buvo žiemõs, pusniai koki Brš. Daba nėr žiemų̃ tokių – užsnigs i būdavo sniegas iki Velykų Skdv. Daba žiẽmos tokios, ka i kailiniai ant pečiaus pragula Akm. O dabar nėr žiemų̃, nėr nė vasarų – lyna i lyna Jdr. Gera žiemà, nesunki, sniego nedaug Dsm. Ubagų žiemà šiemet, nešalta Žl. Lengva žiemà – ligonių žiemà (daug serga) Nmn. Šįmet vė kiaura žiemà (žemė mažai įšalusi) Grk. Vienoj žiemõj kai ažušalo ir nebuvo atodrėkio – geležinė žiemà Ktk. Saulelė jau eina ant žiemõs End. I reik tatai balandė[je] sniego, gyva žiemà, i viskas End. O kas tie metai: žiemà vasara – ir jau metai Slk. Žiemà su žiemà sueis (užšals žemė) Ker. Žiemà ateis, ateis ir pavasaris Žl. Žiẽmą daug nakties Dglš. Žiẽmą nuobodu: ilga nakties, trumpa dienos Ktk. Žiemą nėra dienos Vžns. Žiemą ilga naktis, bet užtai vasarą ilga diena LMD(Vlk). Aš jau šią žiẽmą nebišmisu, mun rods, kažin a besusitiksma Krš. Žiemavot bus baisu, jei nenumirsiu žiẽmai Vlk. Išvažiavus in Alytų pas dukterį žiemõn Dsm. Žiemõms einu už pakaitinį dirbti Rdn. Aš per žiemą sirgau KBI18. Bet tiktai duonos užtekov par žiẽmą Skd. Turėjom visai žiẽmai savo duonos Sn. Šitas žoles liepia padėt žiẽmai Ds. Iš žiemõs aure pridygo česnakų Sdb. Tos žolės jau iš žiemõs pasrodo, vaikai renka Rod. Pasodinsiu ridikų, ropių, ka ing žiemõs būt mumu LKKIX216(Dv). In žiemõs pilnas pavietis būdavo [malkų] Švnč. Daba taisom an žiemõs jau [bites], dedam maisto Žlb. Reikia dėl žiemõs įdėt biškį cukraus [bitėms] Zr. Žiẽmą dirbdavom dėl vasaros, o vasarą – dėl žiemõs Grz. Kap pasirūpini vasarą, tai žiemà rami būna Vrn. Vasarą rūpi visa kas, ė žiẽmą atsigulei i guli Dglš. Par žiẽmą pri gyvolių, par vasarą pri šieno Pp. Žiẽmą mažiau darbo, o vasarą ir daržai, ir bulbos, ir visa Šmn. Vasarą liūbu eiti an dienų, o žiemõms austi Trk. Ligi pusės žiemõs verpdavo, o pavasarį jau ausdavo audimus Krž. Par žiẽmą ilgi vakarai, ir verpė linus Akm. Džiovina [linus], visa žiemà verpia DrskŽ. Jei nepaklosi linus, žiẽmą nebūs ko dirbti LKT68(Pp). O pasku plakti žiemõs laike su tokioms lentalėms tus linus Varn. Kap žiemõn, tai man ir atveža darbą [siūti] Vlk. Žąsų plūksnas reikia žiẽmą plėšyt Č. Žiẽmą panagys užeina, ka reik plaut [drabužius eketėje] Grnk. Žiẽmą vyrai sėdės pri pančių, šniūrų vakarais Tl. Dėl gyvulių viską reikdavo sumalt dėl žiemõs, mali ir pili aruoduos Krč. Reikdavo malt žiẽmą – vasarą nėr laiko Sdb. Per visa žiemà be darbo Vlk. Visa žiemà prabuvau Dauguosa Pv. Žiemà praryja nemažai malkų Ant. Dėl savęs tai kas žiema veždavomės miško Dgl. Miškai būdavo vežami par žiẽmą Sk. Rogėm važiuot žiẽmą šalta, pusto Kri. Žiemõs keliai būdavo, važiuodavo, taigi būdavo geras kelias par ežerus Avl. Žiemos ganykla GTŽ, ŽŪŽ35. Grabnyčios pusė žiemõs, – jei iššėrei ik Grabnyčiom, tai žiẽmą išbus, jei ir prasčiau duosi Pls. Po žiẽmai daugelis karves až uodegų kilodavo Kzt. Iš po žiemõs gražus arklys Dv. I žiẽmą išleidam karves iš kūtės palaigyti LKT70(Slnt). Vienas veršis metinis, o kitas tik žiẽmą išmitęs Klt. Parduoda žiemõs mitusias telyčiukes Rm. Kas vasaros pienas, tai ne žiemõs Klt. Nėr žiemõs kviečių Nmč. Mus mokino kalbą ir rašyt žiemõs laike Dgč. Buvo milo šarkai, milo kelnės buvo žiẽmai Bdr. Kailiniai balti žiẽmai vaikščioti Šts. Par žiẽmą nešiodavom tik ausines kepures, baroninių neturėdavom Skrb. Klumpėm avėdavom ir žiẽmą Kp. Basi po ledą žiẽmą važinėjosi, ant šilto pečio pastovėj[o], patrepsė́j[o] ir vėl Rud. Žiẽmą šiltas, o vasarą šaltas [šaltinio vanduo] Pun. Žiemõs [vilna] tai tokia labai šiurkšti, riebi Plvn. Žiemoms vaikis pareita viešėti pry tėvų Nt. Kviečius nuakėjom po žiemõs, geriau augo Kvr. Sako, ka gilelių nėr, i žiemõs nėr Vkš. Ant mėnesio žiemõs laike ratas y[ra], jau bjaurus oras End. Lapai greit nukrito – bus žiemà lengva Ktk. Žiemà greit bus – gervės žemai skrido Dglš. Gervės aukštai lekia, tai ne tuoj žiemà bus Vrn. Čia jau datirta: kokia žiemà, tokia vasara Žl. Kad žiemà seka vasarą: žiẽmą jeigu smarkiai šąla, tai vasarą šilta Sb. Jei vasara karšta, i žiemà būs karšta Sd. Jeigu žiemą sušalusius lašus daužysi nuo pastogių, tai linai neauga LTR(Vb). Jeigu akėčią paliksi ant žiemos lauke – neištekės iš tų namų tą žiemą mergos LMD(Dglš). Jei šuva žiemą voliojasi, bus atomėtis LTR(Šil). Jei katė žiūra žiemą par langą, būs atdrėkys LTR(Krž). Jei žiemą eketėse maudosi varnos – bus atodrėkis LTR(Vb). Žiemą varnos šakosa tupi – snigs, viršūnėsa – šals Pns. Žiemą aveles reikia kirpt sename mėnesy, o vasarą – jauname LTR(Rm). Jeigu kiaulę papjovęs kasą randi visą ploną, tai bus gili žiema LTR(Bsg). Jei skruzdės daro smailus, aukštus lizdus, bus gili žiema LTR(Auk). Pelės aukštai sunešusios kinius, būs gili žiemà Yl. Jei šąla par Visus Šventus, lauk nešaltos žiemõs Dgč. Jei rudenį bus juodi stulpai prieš saulę, tai bus šilta žiema LTR. Jeigu kurmiai rudenį rausia, žiemõs nebus Jrb. Kad piemenys laukia žiemos, tai veda baltą ožką apie beržą LTR. Žiemõs miegas MedŽ247. Valtį! (prašo perkelti per Nemuną). – Kur žiẽmą buvai? (juok.) Vlkj. Visa žiemèlė gulėjau – buvau kvara Drsk. Ažustojo žiemẽlė, i vežu malkas Dglš. Gal šįmet ta žiemẽlė i laikysis tei kai pernai – be šalčių, be sniego [p]Jrb. Oi, žiemẽlė šiemet – suvis ledo nėr, nė kiek nė kiek nešalo Slk. Ai, siuntė mane anytėlė vidur žiemos žalios [v]antos NS349(Ppl). Oi, lankykiate, broliai, seselę noriant žiemos keleliu StnD21. Oi liūdnas liūdnas žiemos laikelis, nebežaliuoja mėtos rūtelės LTR(Grv). Jau ateina žiema balta, nėra kuo maitytis LTR(Plv). Ai siuntė siuntė mane anytėlė žiemužės šėkos, vasaružės sniego RD86, KlvD313. Ateit žiemelė, šalts rudinelis KlpD7. Žiemel, žiemel, žiemele šaltoji, kam nušaldei, kam nušaldei žalią rūtytėlę? (d.) Brž. Šalta žiemelė gruodelį traukia, jaunos mergelės svotelių laukia (d.) Ml. Ei ievuže, ievuže, žalioji ievele, kodėl tu nežydi žiemùžė[je] žiemẽlė[je]? LB30. Tingėjai, mergužėlė, baltoji lelijėlė, žiemùžė[je] plonai verpti, vasaružė[je] blykiuoti JD52. Tai teip visą žiemẽlę ir praversdavom lig pavaseriu Č. Žiemìkė, žiemùkė, žiemùtė, žiemužė̃lė NdŽ. Žiemùžė NdŽ; Sut, N. Dienos ilgėja, sniego beveik nėra, žiema minkšta kaip reta V.Myk-Put. Dievs duos žiemą palengvint, rasi, atlaidos bus MŽ. Ateisiančios žiemõs ilgumo nežinom ir kiek prieš šventas Velykas liks [pašaro], nenumanom K.Donel. Jums podraug ir žiemõs pašaro daugel prapuola K.Donel¹. Žiema bėgt, gaišta B, N. Javų sėkla ant žiemos D.Pošk. Ruduo vaisius visokius ižduot nenustoja, po tam vėl ant gatavo žiema užustoja KN201. Pakolei žemė stovės, neliausis sėkla ir pjūvė, šaltis ir karštis, vasara ir žiema, diena ir naktis BB1Moz8,22. Antai kviečių grūdas pasėtas, žiemosp linkai žemėn įdėtas PG. Tasai, kuris yra Viešpatimi dangaus ir žemės, ir vasaros, ir žiemõs, dienos ir nakties, lobių ir garbės, nenorėjo kitaip užgimt, tiektai ant kelio, svečių namuose DP39. Užgimė žiẽmą, idant papeiktų kūno daiktus ir gėrius mūsų DP40. Bet prašykit, kad bėgimas jūsų nestotųs žiemoj Ch¹Mr13,18. | prk.: Sieloj žiemą gyvenu S.Nėr. Senos [esam], mum žiemà jau Ant. Jau žiema patalą kloja (sninga) Tr. ^ Ir girgžda kaip žiemos vartai KrvP(Alz). Apsitaisyk šiltai, kad po žiemõs vartais galėtum gulėti J. Po žiemõs vartų gali gulėti End. Su tokiais kalniais ir po žiemõs vartais nesušaltum Lb. Apsikūtojai kap po žiemõs vartais Pv. Atsibodo kaip šuniui žiema KrvP(Mrk). Išdžiovino kaip žiema rudenį TŽIII378. Persigando kap žiemà pavasario Lbv. Persibando (grumiasi) kai žiema su vasara B. Aš tep tavę bijaus, kap pernykštės žiemõs Srj, Kt. Ieško adatos kupetoj šieno – suras kaip pernykščią žiemą KrvP(Dsm). Pas manę šaltumas kai žiẽmą Jon. [Būdavo,] septynios valandos – jau šviesu, ė va [pasukus laikrodį] tamsu kap žiẽmą Švnč. Žiemà pilvu slenka, o vasara kaip matai prabėga End. Toli labiaus žinodams smertį ūmai kaipo žiemą ateisiančią, gatavokis, idant peklon nenubrokštų SE205. Vasarą nedirbęs, žiemą kuo misi? VP49. Ko nemitęs žiemą pramitęs B. Vasarą uždirbęs, žiemą valgysi LTR(Auk). Vasarą talkoms, žiemą maldoms LMD(Rs). Žiema visa ką suėda LTR(Slk). Dabar ką pasėsi, tą žiemą tik ir turėsi KrvP(Krok). Kas žiemą rankose, vasarą kojose Brž. Žiemà su sniegu – šeimyna su duona Dgč. Vasarą žmogus be karvės biednas, o žiẽmą – be kalnių Sug. Žiemą su nosia bėda, vasarą su vartais PrLXVII31. Vasarą vartus kilnosi, žiemą nosį šluostysi VP49. Vasarą su vartais, o žiemą su snargliu užgaišti M. Vasarėlė kaip motinėlė, o žiemužė̃lė pamotėlė Dgč. Žiemelė motynėlė, vasarėlė barnininkė Sln. Ir smarkiausia (gili LTR(Vdšk)) žiema bijo pavasario KlvK112. Kas per rugiapjūtę ieško pavėsio, tas žiemą ieškos duonos LTR(Al). Žiemõs dantys aštrūs Lp, Aps; LTR(Slk). Žiemos dantys ilgi PPr243, LTsV197(Alv, Vdšk). Vasara klausia, ką žiẽmą veikei Aln. Žiemà klausa, ką vasarą dirbai Krš. Jei žiẽmą nesušalsi, tai vasarą nesušilsi Pn. Žiemą ėda, vasarą miega, kūnas šiltas, kraujo nėr (krosnis) LTR. Žiẽmą brolis, vasarą molis (krosnis) Šlčn, Kzt, Pvn; Krp, Jnš. Kas žiemą žaliuoja, o vasarą ruduoja? (kerpės) LTR. Vasarą apžėlęs, o žiemą nuogas (miškas) LTR(Žg). Vasarą apstaisęs, žiẽmą nuogas (grūdas) JT268. Vasarą su kailiniais, žiemą be kailinių (žirnis) Sim. Vasarą su kalniais, ė žiẽmą i be marškinių (medis) Dglš. Visą žiẽmą miega (arklas) JT268. Pavasarį geltona, o žiemą balta (žąsis) LTR(Ut). Vasarą eglelė, žiẽmą karvelė (kanapė) JT76; S.Dauk, LTR(Ob). Koks medis žiemą žaliuoja? (eglė) Jrg. Žiẽmą drūtas, vasarą laibas (svirtis) JT268. Rudenį gimęs, žiemą miegojęs, vasarą augęs ir gyvent nustojęs (rugys) LTR. Žiemą žali, o vasarą neturi žiedo (žiemė slenktenė) B. Kiek žiẽmą broliai prispjaudo, pavasarį sesuo i suėda (debesys ir saulė) End. ║ Krns, Grz, Bsg seniau Lietuvoje – neturtingų vaikų mokymosi laiko tarpas žiemą: Mokykloj vieną žiẽmą pasmokiau Vlk. Aš vieną žiẽmą esu ejusi į mokyklą Jdr. Dvi žiemì biškį ejau, paskiau pasibaigė (nj.) mokyklos metai Šts. Pasėdėsi dvi žiemì ketvirtame skyriuo[je] i žinosi Pvn. Dvi žiemì pyliau [mokytis] – visas mokslas, pašlibizuoju Rdn. Par dvi žiemì išlaikė keturius skyrius Krš. Mokė žiemõm, dvi žiẽmos ma[n] mokslo buvo, užteko Vlkv. Dvi žiemàs brolis ej[o] mokytis Drsk. Vaikelis išmoks per tris žiemas TS1899,2. Dvi žiemà mokslus ejau, tiek – išmokau raides Krš. Dvi žiemì vaikščiojau [mokytis] Zt. ║ N metai įskaitant ir žiemą: Dvie žiemų̃ jaučiokais jau orė Aln. Muno tėvaliai y[ra] turėjusys gaidį, išlaikė dvyleka žiemų̃ Jdr. Aš aną iškaršinau septynias žiemàs, ant lova išgulėjo Sd. Trejų žiemų̃ [eržilą] pradė[ja]u mokyt važinėties Drsk. Be trečios žiemõs nekinkys [liuob] arklių Krš. Tai tris žiemàs mes toj pirtelėj gyvenom Sb. Telyčia dviejų žiemų̃ Rod. Tai dvie žiemų̃ kumeliotę apkrimto [vilkai] LKT353(Švnč). Trečią žiẽmą jau mito tas kumelys Krs. Jis jau nebe vaikas, o keturiolikos žiemų vyras I.Simon. 2. šiaurė: Vėjas nuog žiemõs Trak. Žirnių nesėja žiemõs vėju, nu [reikia,] kad pietuvis vėjas būt Pb. Šaltas vėjynas pučia iš žiemõs [pusės] Švnč. Kitas šonas [uogos] nuo žiemõs – baltas Aps. Žiemos žvaigždė Ar.

◊ čià žiemà, čià vãsara apie nepastovų, permainingą žmogų: Tai ka ji čia žiemà, čia vãsara Plv. neĩ žiẽmą, neĩ vãsarą nei šį, nei tą (niekus kalba, nukalba): Nė patys nerazrinksit, plentija nei žiẽmą, nei vãsarą LKKXII130(Grv).

žiẽmą [ir Bt] vãsarą Jn(Kv), Pkl, Krt, Ob, Dgp, Plvn, Lz, Pls; N, žiemà vãsara LzŽ, Lš visą laiką, nuolat; visus metus: Te šaltinis virė virė žiẽmą vãsarą Žsl. Dabar reiks žiemà vãsara stovėt kaleikoj Rtn. Žiẽmą vãsarą ant jo rankų visi gyvuliai buvo Kp. Atdari langai žiẽmą vãsarą Sd. Kas itie metai?! Eina, eina ir eina – žiemà vãsara, žiemà vãsara (greitai prabėga amžius) Švnč. O ieva ievelė, žaliasis medeli, kodėl nežaliuoji žiemą vasarelę? StnD3. Oi kaip aš žaliuosiu žiemą vasarėlę, sesutė nesėjo ten, kur aš norėjau LTR(Krok). Mažas arklys žiemą vasarą, dieną naktį jojamas (slenkstis) LTR(Užv).

žiemõs rytaĩ (saulė́tekis)

1. KII218, LL 283, J.Balč(Rm, Nj), NdŽ pietryčiai: Žiemõs rytaĩ – tas šonas, kur žiemą saulė teka Š. Žemė virpa nuo šaudymo ir jau ne vien žiemos vakaruose, bet ir žiemos rytuose girdėti Pt. Į žiemos saulėtekį yra sala, vadinama Sicilija M.Valanč.

2. J.Balč(Krs, Nj, Slm, Kp) šiaurryčiai.

žiemõs vakaraĩ KII218, NdŽ, Btr pietvakariai: Žiemõs vakaraĩ – tas šonas, kur žiemą saulė sėda arba nusileidžia Š. Žiemõs vakarūsè tas kaimas yr Mžk.